gungtelėti

gùngtelėti, -ėja, -ėjo intr. mestis į kuprą, linktelėti: Jisai jau gerokai gùngtelėjo į kuprą Brt. Koks jaunas, o jau gùngtelėjęs Vrb. | Troba gùngtelėjusi (pakrypusi) Š.